Kodėl svetainė nerodoma Google paieškoje?

Google paieška supaprastintai veikia keliais etapais. Pirmiausia Google turi atrasti svetainės URL. Tada Googlebot gali puslapį aplankyti ir nuskaityti – tai vadinama crawling. Vėliau Google analizuoja puslapio turinį ir gali jį įtraukti į savo indeksą.

Tik tada indeksuotas puslapis gali būti parenkamas ir rodomas vartotojui pagal konkrečią paieškos užklausą.

Paprastas pradinis būdas – Google paieškoje įvesti:

site:jusu-domenas.lt

Pavyzdžiui: site:gurskio.lt

Jeigu Google pateikia jūsų domeno puslapių, vadinasi bent dalis svetainės jau yra indeksuota. Tačiau rimtesnei diagnostikai rekomenduočiau naudoti Google Search Console.

Ten galima patikrinti konkretų URL ir matyti:

• ar puslapis indeksuotas ir ar Google jį gali nuskaityti;
• kada paskutinį kartą lankėsi Googlebot;
• kokią canonical versiją pasirinko Google;
• ar yra indeksavimo problemų;
• kokios paieškos užklausos generuoja parodymus;
• kiek svetainė gauna paspaudimų.

Tam ypač naudingas URL Inspection įrankis. Jeigu verslo svetainė dar nėra prijungta prie Google Search Console, tai būtų vienas pirmųjų dalykų, kuriuos rekomenduočiau sutvarkyti.

Jeigu svetainę paleidote vakar, nereikėtų tikėtis, kad po kelių valandų visi jos puslapiai jau bus Google. Google nuolat ieško naujų puslapių, tačiau indeksavimas nėra momentinis.

Naujai svetainei svarbu:

• prijungti Google Search Console;
• turėti sitemap.xml;
• įsitikinti, kad Google gali nuskaityti svetainę;
• turėti normalias vidines nuorodas;
• pateikti realų ir naudingą turinį;
• svarbius puslapius susieti tarpusavyje.

Kartais tiesiog reikia šiek tiek laiko. Tačiau jeigu svetainė veikia jau kelis mėnesius, o Google vis dar nemato svarbiausių puslapių, vien laukimas problemos greičiausiai neišspręs.

Tai viena pirmųjų techninių vietų, kurias tikrinčiau.

HTML puslapyje arba HTTP antraštėje gali būti nurodyta: noindex

Kuriant naują svetainę dažnai nenorima, kad dar nebaigtą development arba staging versiją Google pradėtų indeksuoti, todėl indeksavimas laikinai išjungiamas. Problema atsiranda tada, kai svetainė perkeliama į produkciją, bet šis nustatymas paliekamas.

Lankytojui svetainė gali veikti visiškai normaliai, tačiau Google bus liepta jos nerodyti. WordPress svetainėse taip pat verta patikrinti paieškos sistemų matomumo nustatymus ir naudojamo SEO įskiepio konfigūraciją.

Kitas failas, kurį verta tikrinti: robots.txt.

Paprastai jis pasiekiamas adresu: jusu-domenas.lt/robots.txt

Šiuo failu galima kontroliuoti, kokias svetainės dalis crawleriai gali pasiekti. Jeigu konfigūracija klaidinga, galima netyčia užblokuoti svarbius puslapius arba net visą svetainę.

SEO audito metu abu mechanizmus tikrinčiau atskirai.

XML sitemap yra tarsi svarbių svetainės URL sąrašas paieškos sistemoms. Pavyzdžiui: jusu-domenas.lt/sitemap.xml. Jame turėtų būti puslapiai, kuriuos norime pateikti paieškos sistemoms.

Sitemap ypač naudinga:

• naujoms ir didelėms svetainėms;
• el. parduotuvėms;
• svetainėms su daug straipsnių;
• dažnai atnaujinamam turiniui.

Ji padeda Google atrasti URL, tačiau pats Google vis tiek sprendžia, kuriuos puslapius nuskaityti ir indeksuoti. Google Search Console galima pateikti sitemap ir stebėti, ar Google ją sėkmingai perskaito.

Kartais problema slypi ne SEO tekste ir ne raktažodžiuose. Googlebot tiesiog negauna normalaus puslapio. Pavyzdžiui, serveris gali grąžinti:

• 404 Not Found;
• 403 Forbidden;
• 5xx serverio klaidas;
• netinkamus redirectus arba redirect loop;
• soft 404.

Naršyklėje puslapis kai kuriais atvejais net gali atrodyti veikiantis, tačiau paieškos robotas gauna kitokį atsakymą. Todėl techniniame SEO audite svarbu tikrinti ne vien tai, ką matome ekrane, bet ir realius serverio atsakymus.

Canonical žyma padeda paieškos sistemai suprasti, kuri panašių arba dubliuojamų puslapių versija yra pagrindinė.

Jeigu turite /paslaugos/svetainiu-kurimas, bet canonical netyčia nurodo į /paslaugos, Google gali nuspręsti, kad pirmasis puslapis yra tik alternatyvi kito puslapio versija.

Canonical ypač svarbu patikrinti po:

• svetainės migracijos arba domeno keitimo;
• HTTP → HTTPS ar www → non-www perėjimo;
• URL struktūros pakeitimų;
• daugiakalbės svetainės pertvarkymo;
• turinio dubliavimo problemų.

Tai vienas iš techninių SEO elementų, kurį lengva pamiršti, tačiau klaidinga konfigūracija gali turėti nemažai įtakos indeksavimui.

Čia SEO rizika gana didelė. Verslas turi seną svetainę, nusprendžia ją perdaryti, sukuriamas visiškai naujas projektas ir kartu pakeičiami URL.

Pavyzdžiui, buvo /interneto-svetaines, o tapo /paslaugos/svetainiu-kurimas.

Jeigu senasis URL tiesiog išnyksta, Google turi iš naujo suprasti, kur dingo anksčiau indeksuotas turinys. Todėl keičiant URL struktūrą svarbūs teisingi 301 redirectai.

Prieš paleidžiant naują svetainę verta sudaryti senų ir naujų URL žemėlapį ir patikrinti, kad svarbūs puslapiai nebūtų tiesiog palikti su 404 klaida. Svetainės migracijos SEO požiūriu nereikėtų vertinti kaip paprasto „seną ištrinsime, naują įkelsime“.

Google naujus puslapius dažnai atranda sekdama nuorodas iš jau žinomų svetainės puslapių. Todėl vidinės nuorodos nėra tik navigacijos patogumas.

Jos padeda paieškos sistemai suprasti:

• kokie puslapiai egzistuoja ir kaip jie susiję;
• kurie puslapiai svarbesni;
• kokia svetainės struktūra;
• apie ką yra konkretūs puslapiai.

Jeigu sukuriate puslapį /paslaugos/seo-optimizacija, bet į jį nėra nuorodos nei pagrindiniame puslapyje, nei paslaugų kataloge, meniu ar straipsniuose, toks puslapis tampa beveik „našlaičiu“.

Google gali jį atrasti per sitemap, tačiau normali vidinių nuorodų struktūra yra daug sveikesnė svetainės architektūra.

Ši Google Search Console būsena reiškia, kad Google puslapį jau aplankė ir nuskenavo, tačiau šiuo metu nusprendė jo neįtraukti į indeksą.

Tokiu atveju vien spaudinėti Request indexing paprastai nėra strategija. Reikia pažiūrėti į patį puslapį:

• ar jis suteikia kažką naudingo;
• ar nėra beveik identiškas kitam puslapiui;
• ar turi pakankamai aiškų tikslą ir realaus turinio;
• ar apskritai reikalingas kaip atskiras URL.

Jeigu turime 100 labai panašių ir mažai naudingų puslapių, problema gali būti ne Google, o pačioje svetainės struktūroje.

Tai reiškia, kad Google žino, jog URL egzistuoja, tačiau dar jo nenuskaitė. Vienas toks URL nebūtinai reiškia problemą.

Jeigu šimtai svarbių puslapių ilgai lieka tokioje būsenoje, verta analizuoti:

• svetainės struktūrą ir puslapių kokybę;
• crawling problemas;
• vidines nuorodas;
• serverio būklę;
• ar nėra sukurta per daug mažai vertingų URL.

Dabar pereiname nuo indeksavimo prie Google pozicijų. Tarkime, Search Console rodo, kad URL yra Google, bet įvedę „SEO paslaugos“ savo svetainės pirmuose rezultatų puslapiuose nematote. Tai jau nebūtinai indeksavimo problema.

Google turi nuspręsti, kurie iš daugybės indeksuotų puslapių geriausiai atsako į vartotojo užklausą. Jeigu jūsų paslaugos puslapyje yra tik „Teikiame profesionalias SEO paslaugas. Susisiekite“, o konkurentai pateikia išsamią informaciją, Google turi kitų puslapių, kurie geriau atsako į vartotojo klausimą.

• techninis, vidinis ir išorinis SEO;
• raktažodžių analizė;
• procesas ir kainodara;
• rezultatai ir patirtis;
• dažniausiai užduodami klausimai.

Tokiu atveju problema nebūtinai yra „Google manęs nemėgsta“. Reikalingas puslapis, kuris realiai atsako į paieškos ketinimą.

Verslo savininkas savo paslaugą gali vadinti vienaip, o potencialus klientas Google ieško visiškai kitaip. Pavyzdžiui, svetainėje naudojamas terminas „skaitmeninių sprendimų vystymas“, o klientai realiai ieško „interneto svetainių kūrimas“.

Techniškai svetainė gali būti ideali. Tačiau jeigu jos turinys nesutampa su tuo, kaip realiai ieško potencialūs klientai, bus sunkiau konkuruoti pagal norimas užklausas.

Prieš rašant dešimtis SEO tekstų verta atlikti:

• raktažodžių analizę;
• konkurentų analizę;
• paieškos ketinimo analizę;
• esamų pozicijų analizę.

SEO nėra kuo daugiau kartų pakartoti raktažodį. Tekstas pirmiausia turi būti normaliai skaitomas žmogui ir realiai atsakyti į jo klausimą.

Naujas domenas natūraliai pradeda beveik nuo nulio. Tuo metu konkurentas gali turėti dešimt metų veikiantį domeną, šimtus kokybiškų puslapių, nuorodų iš kitų svetainių, publikacijų žiniasklaidoje, prekės ženklo paieškų ir daug natūralių paminėjimų.

Vien sukurti techniškai tvarkingą puslapį dažnai neužtenka tam, kad iš karto aplenktumėte seniai veikiančius konkurentus. Tai nereiškia, kad reikia pirkti šimtus abejotinos kokybės backlinkų.

Ilgalaikėje perspektyvoje daug svarbiau:

• kurti naudingą turinį;
• gauti kokybiškų paminėjimų;
• auginti prekės ženklą;
• turėti aiškią svetainės struktūrą;
• reguliariai atnaujinti svarbų turinį.

Šiuolaikinės svetainės dažnai naudoja JavaScript. Tai savaime nėra problema – Google gali indeksuoti ir modernias JavaScript pagrindu veikiančias svetaines. Tačiau svarbu, kad svarbiausias turinys būtų normaliai pasiekiamas paieškos sistemai.

Technologija čia nėra pagrindinis kaltininkas. Galima puikiai optimizuoti:

• WordPress;
• Next.js;
• Shopify;
• WooCommerce;
• individualiai programuotą svetainę.

Ir lygiai taip pat bet kurią iš jų galima techniškai sugadinti. Svarbiausia konkreti realizacija.

Svetainės greitis ir techninis optimizavimas nėra stebuklingas mygtukas, kuris automatiškai pakels svetainę į pirmą Google poziciją. Tačiau vartotojo patirtis yra svarbi viso projekto dalis.

Verta žiūrėti ne tik į vieną PageSpeed balą, bet ir į tai:

• kaip greitai atsiranda pagrindinis turinys;
• ar svetainė stabiliai užsikrauna;
• ar telefone patogu naudotis ir mygtukai lengvai paspaudžiami;
• ar turinys lengvai skaitomas;
• ar nėra per daug popup ir nereikalingų script;
• ar nėra horizontalaus slinkimo;
• ar CTA aiškūs.

Man greitis ir SEO optimizacija nėra atskiros temos. Jeigu svetainė žmogui nepatogi, vien techninių SEO varnelių neužteks.

Mano pirminė patikra būtų maždaug tokia:

1. Google Search Console – ar domenas prijungtas?
2. URL Inspection – ar konkretus svarbus puslapis indeksuotas?
3. Page Indexing – kokios priežastys nurodomos neindeksuojamiems puslapiams?
4. robots.txt – ar Googlebot nėra netyčia blokuojamas?
5. noindex – ar produkcinėje svetainėje neliko draudimo indeksuoti?
6. Canonical – ar puslapis nurodo tinkamą pagrindinę URL versiją?
7. sitemap.xml – ar svarbūs puslapiai įtraukti?
8. HTTP statusai – ar nėra 404, 403, 5xx ar redirect loop?
9. Vidinės nuorodos – ar puslapius galima pasiekti iš kitų svetainės vietų?
10. Turinys ir raktažodžiai – ar puslapis atsako į tai, ko ieško vartotojas?

Tik tada pradėčiau spręsti, ar problema yra techninis SEO, turinys, konkurencija ar keli dalykai vienu metu.

Jeigu norite pirmiausia suprasti, kokių SEO problemų gali turėti jūsų svetainė, nebūtina iš karto pradėti nuo rankinio audito. Tam galima naudoti ir automatizuotus SEO analizės įrankius.

Vienas iš tokių įrankių – SEO Tera. Jis sukurtas tam, kad būtų galima greitai atlikti svetainės SEO auditą ir pastebėti problemas, kurios ne visada matomos tiesiog atsidarius svetainę naršyklėje.

Automatinio audito metu galima įvertinti:

• SEO antraštes ir meta informaciją;
• puslapių struktūrą;
• H1 ir kitų antraščių naudojimą;
• techninius SEO elementus;
• vidines nuorodas;
• indeksavimo signalus;
• kitus svetainės SEO trūkumus.

Toks auditas ypač naudingas kaip pirmas diagnostikos etapas. Jis gali padėti atsakyti į klausimą: „Nuo ko apskritai pradėti?“

Tačiau automatinis SEO auditas ir išsami specialisto analizė nėra visiškai tas pats. Įrankis gali greitai aptikti techninių problemų, tačiau žmogaus analizė svarbi vertinant rinkos konkurenciją, paieškos ketinimą, raktažodžių potencialą, turinio kokybę ir verslo prioritetus.

Jeigu norite pradėti savarankiškai, galite atlikti svetainės SEO auditą su SEO Tera.

Ne.

Šį mygtuką galima naudoti po naujo puslapio publikavimo arba atlikus svarbius pakeitimus. Tačiau tai nėra būdas priversti Google indeksuoti blogai paruoštą puslapį.

Jeigu puslapis nuolat lieka neindeksuotas, geriau ieškoti priežasties. Reikia patikrinti:

• techninius nustatymus;
• puslapio kokybę;
• canonical;
• vidines nuorodas;
• sitemap;
• turinio vertę ir galimą dubliavimą.

Vieno termino nėra. Techninė klaida, pavyzdžiui, pašalintas noindex, gali būti pastebėta gana greitai po naujo Google crawling.

Pozicijų pokyčiai dėl šių veiksnių gali užtrukti gerokai ilgiau:

• turinio;
• konkurencijos;
• svetainės struktūros;
• vidinių nuorodų;
• išorinio SEO;
• autoriteto.

Todėl pažadai „per savaitę būsite pirmoje Google vietoje“ man būtų rimtas signalas tokiu pasiūlymu suabejoti. SEO rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių.

Čia jau prasideda kita problema. Vien būti Google indekse neužtenka. Reikia žinoti:

• pagal kokius raktažodžius svetainė rodoma ir kokiose pozicijose;
• kiek gauna parodymų ir paspaudimų;
• kokie puslapiai generuoja srautą;
• ar srautas yra aktualus verslui;
• ką lankytojas daro atėjęs į svetainę;
• ar svetainėje aiškiai pasiūlomas kitas veiksmas.

Google Search Console leidžia matyti realias paieškos užklausas, parodymus ir paspaudimus. Tada sprendimus galima priimti ne pagal jausmą „atrodo, Google manęs nerodo“, o pagal realius duomenis.

SEO auditas ypač prasmingas, jeigu:

• svetainė veikia kelis mėnesius, bet organinio srauto beveik nėra;
• svarbūs puslapiai neindeksuojami;
• Google Search Console rodo daug problemų;
• po svetainės perdarymo dingo pozicijos;
• buvo pakeistas domenas arba URL struktūra;
• svetainėje daug dubliuojamų puslapių;
• Google rodo tik nedidelę paslaugų ar produktų dalį;
• konkurentai pagal svarbiausias paslaugas nuolat yra aukščiau;
• nežinote, kokius raktažodžius generuoja svetainė;
• svetainė techniškai sena arba ilgai neprižiūrėta.

SEO audito tikslas neturėtų būti sugeneruoti 100 puslapių ataskaitą su žaliomis ir raudonomis lentelėmis. Man svarbiau atsakyti į tris klausimus:

Jeigu jūsų svetainė nerodoma Google paieškoje, nereikėtų iš karto pirkti backlinkų, perrašyti visų tekstų ar kurti naujos svetainės. Pirmiausia reikia nustatyti priežastį.

Kartais ji labai paprasta:

• paliktas noindex;
• klaidingas canonical;
• netvarkingi redirectai;
• indeksavimo problema;
• blogai sukonfigūruotas robots.txt.

Kitais atvejais svetainė techniškai tvarkinga, tačiau problema yra visai kita:

• silpnas turinys;
• netinkamai pasirinkti raktažodžiai;
• didelė konkurencija;
• prasta svetainės struktūra;
• mažas autoritetas;
• nėra kryptingos SEO strategijos.

Geras SEO darbas prasideda ne nuo atsitiktinių pakeitimų. Jis prasideda nuo diagnostikos.

Jeigu norite pradėti savarankiškai, atlikite savo svetainės SEO auditą su SEO Tera. Jei reikia gilesnės analizės, galiu įvertinti techninę būklę, indeksavimą, struktūrą, turinį ir SEO potencialą bei nustatyti, kas konkrečiai trukdo geresniam matomumui Google.

Tada galima tvarkyti ne viską iš eilės, o tai, kas realiai gali turėti didžiausią įtaką rezultatui.